Arbūzai: auginimas šiltnamyje ir skiepyti daigai
Lietuvoje arbūzai auginami sėkmingai. Patikimiausia – šiltnamyje ir iš daigų, bet ankstyvos veislės prinoksta ir lauke, saulėtoje vietoje po agrodanga. Sėti tiesiai į lauką rizikinga: sezonas trumpas, todėl daigai duoda gerokai tikresnį rezultatą.
Du dalykai lemia, ar bus saldu: palikti ne per daug vaisių (2–4 viename augale) ir nustoti gausiai laistyti, kai arbūzas ima nokti.
Arbūzai nemėgsta, kai judinamos šaknys, todėl daigus sodinkite su visu žemės kamuoliu.
Kada ir kaip pradėti
| Kada | Ką daryti |
|---|---|
| Balandžio pabaiga | Sėti daigams, po vieną sėklą į atskirą indelį |
| Gegužės pabaiga–birželio pradžia | Sodinti į šiltnamį, kai dirva sušyla iki 15 °C |
| Birželis–liepa | Formuoti, apdulkinti, gausiai laistyti |
| Rugpjūtis | Laistymą mažinti, leisti nokti |
Arbūzo šaknys labai jautrios persodinimui, o nuo sėjos iki derliaus reikia 80–100 šiltų dienų. Įsišaknijęs daigas šį laiką sutrumpina ir pašalina rizikingiausią auginimo dalį.
Skiepyti ar paprasti daigai
Skiepyti arbūzų daigai auginami ant moliūginių poskiepio. Skirtumas Lietuvos sąlygomis pastebimas:
- Stipresnė šaknų sistema – augalas geriau pakelia vėsesnę dirvą pavasarį.
- Atsparumas šaknų ligoms, ypač fuzariozei, kuri kaupiasi tame pačiame šiltnamyje.
- Ankstesnis ir gausesnis derlius, nes augalas greičiau įsibėgėja.
Sodinant skiepytą daigą skiepijimo vieta turi likti virš žemės. Jei ją užpilsite, arbūzas išleis savo šaknis ir viso poskiepio privalumo nebeliks.
Sodinimas
- Vieta. Šviesiausia šiltnamio dalis. Arbūzas nemėgsta nė menkiausio pavėsio.
- Atstumas. 70–100 cm tarp augalų – lapija užima daug vietos.
- Dirva. Puri, šilta, gerai vandenį praleidžianti. Sunkiame molyje šaknys pūva.
- Sodinkite kauburėlyje – taip prie šaknų kaklelio nesikaups vanduo.
Formavimas
Moteriški žiedai, iš kurių išauga vaisiai, dažniausiai formuojasi ne ant pagrindinio stiebo, o ant šoninių ūglių. Todėl augalą reikia priversti šakotis.
- Nuskinkite pagrindinio stiebo viršūnę, kai augalas turi 5–6 tikrus lapus.
- Palikite 2–3 stipriausius šoninius ūglius, likusius išlaužkite.
- Kai užsimezga vaisiai, palikite 2–4 viename augale. Daugiau Lietuvos sezone nespės prinokti ir visi liks neskanūs.
- Už 4–5 lapų nuo paskutinio vaisiaus nuskinkite ūglio galą – jėgos eis į vaisių, ne į lapus.
- Po vaisiumi pakiškite lentelę ar putplastį, kad jis negulėtų ant drėgnos žemės.
Šiltnamyje dažnai trūksta apdulkintojų. Dienos metu atidarykite duris ir langus, o jei žiedai vis tiek krenta – apdulkinkite ranka: nuskinkite vyrišką žiedą, nulupkite žiedlapius ir patepkite moteriško žiedo vidurį. Moterišką atpažinsite iš mažo rutuliuko po žiedu.
Laistymas: svarbiausia taisyklė
Arbūzo skonis priklauso ne nuo trąšų, o nuo laistymo ritmo.
| Tarpsnis | Laistymas |
|---|---|
| Nuo sodinimo iki žydėjimo | Reguliariai, tolygiai |
| Vaisiams augant | Gausiai – tada susidaro masė |
| Kai vaisius pasiekia veislės dydį ir ima nokti | Smarkiai sumažinti |
| 2 savaitės iki skynimo | Beveik nelaistyti |
Gausus laistymas nokimo metu duoda didelį, bet vandeningą ir neskanų arbūzą, o dažnai ir sutrūkusį. Jei po ilgos sausros staiga gausiai palaistysite – vaisius plyš.
Tręšimas
- Pradžioje – trąšos su azotu, kad augalas suformuotų lapiją.
- Nuo žydėjimo – pereikite prie kalio ir fosforo. Kalis lemia saldumą.
- Azoto perteklius duoda vešlius lapus ir mažai vaisių – tai labai dažna klaida.
- Nokimo metu tręšti nebereikia.
Kaip suprasti, kad arbūzas prinoko
Arbūzas po nuskynimo nebenoksta, todėl anksti nuskintas liks neskanus visam laikui. Patikimiausi trys požymiai kartu:
- Ūselis prie vaisiaus koto nudžiūvo ir paruduoja.
- Dėmė toje pusėje, kur arbūzas gulėjo, iš baltos tapo kreminė ar gelsva.
- Garsas pabaksnojus – duslus, tuščiaviduris, o ne skambus.
Problemos
| Ką matote | Priežastis ir ką daryti |
|---|---|
| Augalas vysta dieną, atsigauna naktį, vėliau žūva | Fuzariozinis vytulys. Pašalinti su žeme; kitąmet skiepyti daigai ir kita vieta |
| Baltas miltuotas apnašas ant lapų | Miltligė. Vėdinti, retinti lapus, šalinti pažeistus |
| Užuomazgos pagelsta ir nukrenta | Neapdulkinta arba per vėsu. Vėdinti dieną, apdulkinti ranka |
| Vaisius sutrūkinėjęs | Netolygus laistymas. Laistyti tolygiai, nokimo metu mažai |
| Lapų apačioje voratinklis, lapai taškuoti | Voratinklinės erkutės. Kelti drėgmę, plauti lapų apačią |
| Lipnūs, susisukę viršūnių lapai | Amarai. Nuplauti srove, tikrinti lapų apačią |
Ar arbūzai užauga lauke, be šiltnamio?
Šiltą vasarą ankstyvos veislės gali užaugti ir lauke, jei vieta labai saulėta ir uždengta agrodanga arba lankais. Bet derlius nepatikimas – šiltnamyje rezultatas nepalyginamai geresnis.
Kiek arbūzų palikti viename augale?
Lietuvos sąlygomis 2–4. Paliktas didesnis skaičius reiškia, kad nė vienas nespės prinokti ir visi bus neskanūs.
Kodėl arbūzas neskanus, nors didelis?
Dažniausiai dėl gausaus laistymo nokimo metu arba dėl to, kad nuskintas per anksti. Taip pat kenkia azoto perteklius ir per daug paliktų vaisių.
Ar galima auginti kartu su agurkais?
Galima, nes reikalavimai panašūs. Bet agurkams reikia didesnės oro drėgmės, o arbūzams – sausesnio oro nokimo metu, todėl geriau juos atskirti.
Ar melionai auginami taip pat?
Iš esmės taip: tas pats sodinimo laikas, formavimas ir laistymo principas. Melionai net kiek greičiau prinoksta, o prinokusį pažinsite iš kvapo ir lengvai atsiskiriančio koto.
Auginame arbūzų daigus – tarp jų ir skiepytų, kurie Lietuvos šiltnamyje dera patikimiausiai.