Braškės: sodinimas, priežiūra ir svyrančios loveliuose
Braškėms svarbiausia trys dalykai: teisingas sodinimo gylis, saulė ir sausos uogos. Beveik visos nesėkmės kyla iš vieno iš jų.
Širdelė (augimo kauburėlis) turi likti lygiai su žemės paviršiumi. Pasodinta per giliai braškė supūva, per sekliai – išdžiūsta.
Svyrančios braškės loveliuose auginamos kitaip nei lysvėje: jas reikia laistyti kasdien ir tręšti reguliariai, nes maisto atsargų vazone nėra.
Kada sodinti
Braškes galima sodinti dviem laikotarpiais, ir jie duoda skirtingą rezultatą.
| Kada | Ko tikėtis |
|---|---|
| Balandis–gegužė | Pirmais metais derlius nedidelis, augalas kaupia jėgas |
| Liepos vidurys–rugsėjis | Geriausias laikas. Spėja įsišaknyti ir kitąmet dera pilnai |
| Vazoniniai daigai | Sodinami visą sezoną – šaknys nepažeidžiamos |
Sodinimo gylis – svarbiausias momentas
Tai vienintelė klaida, kuri sugadina braškes iškart ir nepataisomai.
- Raskite širdelę. Tai šviesus kauburėlis augalo viduryje, iš kurio auga lapai.
- Sodinkite taip, kad ji liktų lygiai su žeme. Ne giliau ir ne aukščiau.
- Šaknis nukreipkite žemyn. Jei jos ilgos, patrumpinkite iki 8–10 cm, bet nesulenkite į kablį.
- Gerai palaistykite ir pirmą savaitę neleiskite žemei išdžiūti.
Jei po sodinimo augalas juoduoja per vidurį ir žūva – buvo pasodintas per giliai. Jei lapai vysta net ir laistant, o augalas laisvai kliba – per sekliai, šaknys liko atviros.
Kur ir kaip toli
- Šviesa. Bent 6 valandos saulės. Pavėsyje uogos lieka rūgščios ir smulkios.
- Dirva. Puri, derlinga, pH 5,5–6,5. Netinka vietos, kur stovi vanduo.
- Atstumas. 25–30 cm eilėje, 60–70 cm tarp eilių.
- Sėjomaina. Nesodinkite ten, kur ką tik augo bulvės ar pomidorai – bendros ligos.
Šiaudai, pjuvenos ar juoda agrodanga po augalais laiko uogas ant sausos medžiagos. Tai vienu ypu sumažina pilkąjį puvinį, šliužus ir purvinas uogas.
Svyrančios braškės loveliuose ir vazonuose
Svyrančios ir kabančios braškės dera ant ūsų, todėl krenta per lovelio kraštą ir žydi bei dera visą vasarą. Bet vazone augalas gyvena tik iš to, ką jam duodate.
- Talpa. Bent 3–5 litrai vienam augalui. Lovelyje – ne mažiau 20 cm gylio.
- Laistymas. Karštymečiu kasdien, kartais du kartus. Vazone žemė išdžiūsta per kelias valandas.
- Tręšimas. Kas 10–14 dienų uogoms skirtomis trąšomis. Be jų derlius nutrūksta liepą.
- Ūsų nekarpykite. Skirtingai nei lysvėje, čia būtent ant ūsų susiformuoja uogos.
- Vieta. Saulėta, bet apsaugota nuo stipraus vėjo, kuris džiovina lovelį.
Priežiūra per sezoną
- Pavasarį išgrėbkite senus lapus ir mulčią, patręškite azoto turinčiomis trąšomis.
- Prieš žydėjimą pakiškite šiaudus arba agrodangą po augalais.
- Žydint ir pilantis uogoms laistykite tolygiai, tik prie šaknų. Ant žiedų ir uogų vandens nepilkite.
- Po derliaus nupjaukite senus lapus, patręškite fosforo ir kalio turinčiomis trąšomis – tuo metu formuojasi kitų metų žiedpumpuriai.
- Ūsus šalinkite per sezoną, jei nenorite dauginti. Jie atima jėgas iš uogų.
Senstantis augalas dera vis prasčiau ir kaupia ligas. Kas 3–4 metus plantaciją atnaujinkite naujoje vietoje iš sveikų ūsinių daigų.
Dažniausios problemos
| Ką matote | Priežastis ir ką daryti |
|---|---|
| Uogos apauga pilku pūkuotu pelėsiu | Pilkasis puvinys. Rinkti dažniau, mulčiuoti, retinti, nelaistyti per lapus |
| Ant lapų baltas miltuotas apnašas | Miltligė. Gerinti vėdinimą, šalinti pažeistus lapus |
| Augalas staiga vysta ir nudžiūsta | Verticiliozė ar šaknų puvinys. Pašalinti su žeme, toje vietoje braškių nesodinti |
| Uogos apgraužtos, gleivių takai | Šliužai. Rinkti vakare, mulčiuoti, retinti slėptuves |
| Daug lapų, mažai uogų | Azoto perteklius arba per daug ūsų. Mažiau azoto, šalinti ūsus |
| Uogos deformuotos, nelygios | Prastas apdulkinimas arba šalna žydint. Pritraukti apdulkintojus, žydint dengti nuo šalnų |
Žiemojimas
Lysvėje braškės žiemoja gerai. Mulčiuokite tik įšalus žemei – per ankstyvas dengimas skatina puvinį. Pavasarį mulčią nuimkite iškart, kai pradeda augti.
Rizika kyla loveliuose ir vazonuose, kur šaknys šąla iš visų pusių. Vazoną prikaskite, priglauskite prie namo sienos arba apvyniokite agrodanga.
Kuo skiriasi braškės ir žemuogės?
Braškių uogos stambesnės, žemuogių – smulkesnės, bet kvapnesnės. Žemuogės geriau pakenčia pusiau pavėsingą vietą, o remontantinės veislės dera visą vasarą.
Kada braškės pradeda derėti?
Pasodintos vasaros pabaigoje – kitą birželį. Pasodintos pavasarį – tą pačią vasarą, bet nedaug. Remontantinės ir svyrančios dera nuo birželio iki šalnų.
Kodėl uogos smulkios?
Dažniausios priežastys: per sausa pilantis uogoms, per senas augalas, per daug ūsų arba per mažai saulės. Vazonuose pirmiausia tikrinkite laistymą ir tręšimą.
Ar svyrančias braškes galima palikti lauke žiemai?
Lovelį geriau nukelti į nešildomą patalpą arba prikasti žemėje. Paliktas kabėti ore vazonas peršąla ir augalas dažnai žūva.
Ar reikia kelių veislių?
Nebūtina – braškės apsidulkina pačios. Bet kelios skirtingo nokimo veislės pratęsia derliaus laiką nuo birželio iki rugpjūčio.
Auginame braškių ir svyrančių braškių daigus, turime lovelių kabinimui bei trąšų, skirtų būtent uogoms.